Avarijų prevencija kai kuriose Europos šalyse ir JAV

Dabar dažnai sėkmingai taikoma vadinamoji „šokinė propaganda“. Gyventojai atvirai informuojami apie eismo nelaimes ir skelbiama rūsti tiesa apie jų padarinius. Pavyzdžiui, didelį įspūdi daro įvykio vietose rodomos sudaužytos mašinos, stendai su fotonuotraukomis, trumpametražiai filmai, periodiškai 1aikraščiuose spausdinami statistikos duomenys apie eismo nelaimes ir jų aprašymai.

Rygoje ir kituose miestuose plačiai panaudojus šokinės propagandos metodus, labai sumažėjo eismo nelaimių.

Kai kuriose Europos šalyse ir JAV naudojamas originalus metodas, kai pėstieji agituojami būti atsargesniais. Šio metodo šalininkai mano, kad jumoristiniai plakatai labiau atkreipia dėmesį ir geriau įsimenami, pavyzdžiui: metais šioje sankryžoje jau žuvo dešimt žmonių, neskubėk būti vienuoliktu“ arba „Pėstieji Atsiminkite — geriau septynis kartus apsižvalgyti ir kartą pereiti, negu kartą pereiti ir daugiau jau niekada nesižvalgyti“.

Statistika tvirtina, kad šis metodas yra efektyvus, nors ir sunku čia įvertinti humoro vaidmenį. Tačiau kovoje su traumatizmu visos priemonės geros, jeigu jos nors kiek veda į tikslą.

Nustatyta, kad eismo saugumo, o drauge ir eismo traumatizmo profilaktika labai priklauso nuo gyventojų požiūrio į problemą. Eismo nelaimės liudininkai visada nori padėti nukentėjusiems, tačiau vien tik norėti yra maža, reikia dar ir mokėti. Todėl labai svarbi priemonė, kovojant su traumatizmu ir jo pasekmėmis, yra gyventojų mokymas, kaip teikti pirmąją pagalbą ir kaip padėti sau pačiam, o pirmiausia VAI darbuotojų bei vairuotojų, kurie paprastai į įvykio vietą atvyksta pirmieji mokymas.

Manoma, kad, išsprendus šį uždavinį, galima išsaugoti gyvybę daugiau kaip pusei nukentėjusių eismo nelaimėse. Šis tikslas yra vertas didelį pastangų.

Nukentėjusiųjų eismo nelaimėse traumos daugeliu atvejų yra daug sunkesnės negu gamybinės ir buitinės. tyrimų duomenys patvirtina, kad nukentėjusių gyvybės išsaugojimas priklauso nuo to, kokia

Beje, tiesioginė mirties priežastis yra uždusimas traumas, daugiau kaip 60% žūva įvykio vietoje ir apie patyrusių mirtinas traumas jiems bus suteikta pagalba per pirmąsias 10 min. po eismo nelaimės. Iš vis 8% vežant į gydymo įstaigą ir didelis kraujo nutekėjimas.

Paprastai eismo nelaimės įvyksta toli nuo medicinos įstaigų ir ryšių punktų (telefonų), iš kurių galima iškviesti greitąją pagalbą. Kaip tik ši aplinkybė, taip pat ir tai, kad vairuotojai anksčiau už kitus gali padėti nukentėjusiems nelaimėje, įpareigoja juos mokėti suteikti pirmąją pagalbą, t. y. imtis paprasčiausių neatidėliotinų priemonių gelbstint nukentėjusiųjų gyvybę. Tokią pagalbą turi suteikti asmenys, esantys netoli nuo eismo nelaimės vietos, iki to laiko, kol atvyks medicinos darbuotojai. Visi automobilių ir kitų transporto priemonių vairuotojai, dalyvavę ir nedalyvavę eismo nelaimėje, bet esantys netoli, privalo nedelsdami sustoti ir suteikti pagalbą. Žmogus, nesuteikęs pagalbos asmeniui, kurio gyvybei gresia pavojus, atsako prieš įstatymą.

Labai reta tokių atvejų, kai nukentėjusieji eismo nelaimėje buvo palikti likimo valiai. Tarybinis žmogus visada yra pasiruošęs padėti į bėdą patekusiems, netgi rizikuodamas savo gyvybe. Tačiau pareigos jausmo ir noro būti naudingam gali nepakakti, kad būtų išgelbėta nukentėjusiųjų gyvybė, jeigu nežinomi paprasčiausi pirmosios medicininės pagalbos būdai.

Patiko? Pasidalink