Pagaliau pajudėjome. Dieve mano, koks triukšmas kilo gatvėse Bet mes į tai nekreipėme dėmesio. Seimininkas visas įniko į vairavimą, o aš vis persisverdavau pažiūrėti į vamzdelį, papildydavau vandens į baką ir tepalo į lašelinę, pumpuodavau dviračio siurbliu orą ir degalus į degiklį. Gerai, kad tai buvo paskutinė mašinos kelionė. Kitaip būt4 tekę pilti j katilą šalto vandens ir palikti jjungtą paleidimo degiklį, kad kitą dieną nereikėtų vargti su užvedimu…
Tokie vežimai L. Serpolė nepaterikina. Jis konstruoja gyvatukinj katilą. Vandens atsargos jau yra mažesnės, gyvatukas greitai jšyla (kaip šiuolaikinėje duj4 kolonėlėje). Nuolat susidaro mašinos darbui būtinas nedidelis gar4 kiekis; 14 nesusikaupia per daug, sprogimas negali jvykti, kaip kartais atsitikdavo anksčiau sen4 vežim4 katiluose. Viena iš vėlyviausi4 savo mašinq L. Serpolė 1902 metais pasiekia pasaulinj automobilio greičio rekordq — 120 kilometr4 per valandą, po met4 — 144 kilometrai (o dar po dvej4 met4 amerikietis F. Mariotas viršija 200 kilometrq per valandą greitj — irgi su garo automobiliu!).
Automobilių ateitis
Regis, ateitis priklauso garo automobiliams. L. Serpolė ir kit4 konstruktori4 pastangos susilaukia pritarimo, ir žmonės susitaiko su garo mašin4 priežiūros rūpesčiais. Bet XIX amžiaus devintą dešimtmetj pasirodo automobiliai su benzininiais vidaus degimo varikliais. Svarbiausias j4 privalumas maža masė ir greitas paleidimas. Jie dar labai kaprizingi ir nepatikimi, o garo automobiliai, nepaisant vis4 j4 trūkum4, „vaikiškomis ligomis“ jau yra persirgę. Ketvirtj amžiaus jie varžosi su benzininiais, kurie tuo metu savo ruožtu irgi nusikrato „vaikišk4 lig4″.
Garo automobiliai tobulėja ir po benzinini4 automobili4 pergalės. Buvo pasiekta nemaž4 laimėjim4. Paskutiniai garo automobiliq modeliai beveik nekelia triukšmo, ilgaamžiai, nesudėtingi valdyti, greitai paleidžiami, neferšia oro. Bet vienu aspektu jie toli atsilieka nuo bezinini4, ir šis atstumas nuolat didėja. 19 galingumo vienetui tenkanti masė yra du tris kartus didesnė. Neatsitiktinai ir garvežiai užleido pozicijas dizeliniams ir elektriniams lokomotyvams.
Garo mašina suvaidino ryškų vaidmenį automobilių technikoje. Ji įrodė pačią mechaninio važiavimo galimybę, išbandė ir padėjo tobulinti būsimojo automobilio mechanizmus vairo trapeciją, stabdžius, diferencialą. Apie šj reikia atskirai pakalbėti.
Prisiminkime karietą, žygiuojančius kareivius. Pavara, perduodanti variklio jėgą užpakaliniams ratams, kurie posūkyje rieda skirtingais greičiais, pasiskolinta iš trirači4 dvirači4. Ašis susideda iš dviej4 pusaši4, tarp kuri4 yra diferencialas — krumpliaratis įrenginys, tarsi priverčiantis greičiau suktis vieną pusašj ir pristabdantis kitą. Ratai keliu rieda skirtingais greičiais, nors yra sujungti su varikliu.
Garo automobiliai paliko ir prancūzišką žodį „šoferis“, reiškiantj „kūrikas“. Nors jau seniai automobilis neturi katilo ir pakuros, vairuotoją iki šiol vadina „šoferiu“.
Visai kitaip garo automobilig istoriją suvoki, kai savo akimis pamatai pačius seniausius vežimus ir kai už lango yra jog gimtasis miestas kuriame vykdoma automobilių supirkimas Alytus paslaugos.
