Šoninis slydimas dažnai sukelia avariją

Tylus pavarų perjungimas

Kai automobilyje įtaisyta vadinamoji sinchronizuota pavarų dėžė, tyliai ir lengvai perjungiamos pavaros iš žemesnės į aukštesnę ir atvirkščiai. Kai pavarų dėžėje sinchronizatorių nėra arba jie įtaisyti ne visoms pavaroms, sunkiau jas perjungti. Siekiant tokioje pavarų dėžėje perjungti žemesnę pavarą į aukštesnę be krumpliaračių džerškėjimo, tenka, perjungus svirtį į neutralią padėtį, šiek tiek palaukti, kol sumažės alkūninio veleno apsisukimai. Laukimo trukmę vairuotojas nustato per keletą bandymų. Ji priklauso ne tik nuo automobilio markės ir tipo, bet ir nuo alyvos tirštumo pavarų dėžėje, taigi, ir nuo jos temperatūros.

Perjungti aukštesnę pavarą į žemesnę be džerškėjimo labai nelengva. Vairuotojas privalo turėti ne tik didelę patirtį, bet ir žinoti vadinamąjį pavarų perjungimą su dvigubu sankabos išjungimu. Šis perjungimas atliekamas taip.

Vairuotojas, važiuodamas aukštesniąja pavara, sumažina greitį, skubiai išjungia sankabą, pavarų dėžės svirtį perjungia į neutralią padėtį ir šiek tiek sumažina variklio alkūninio veleno apsisukimus. Po to greitai įjungia sankabą ir nuspaudžia droselio valdymo pedalą, padidindamas variklio alkūninio veleno apsisukimų skaičių. Nemažindamas šio apsisukimų, vėl skubiai nuspaudžia sankabos pedalą, staigiu judesiu svirtį perjungia į žemesniąją pavarą ir čia pat įjungia sankabą.

Kai vairuotojas taisyklingai atlieka visus tuos veiksmus ir atitinkamai padidina variklio alkūninio veleno apsisukimus, pavaros perjungiamos tyliai. Taip pat vairuotojas daro ir perjungdamas pavarą į sekančią žemesnę.

Visi šie veiksmai turi būti atliekami per 2 s, o patyrę vairuotojai su tuo susidoroja greičiau negu per 1 s.

Brangus automobilių supirkimas Vilniuje

Visi vairuotojai, išskyrus pradedančiuosius ir mažai įgudusius, naudoja dvigubą sankabos išjungimą nesinchronizuotoje pavarų dėžėje tik perjungdami aukštesnę pavarą į žemesniąją. Be abejo, šis perjungimo metodas naudotinas sportinėse varžybose, lenktynėse, raižytoje vietovėje ir kalnuose, t. y. visais atvejais, kai reikia greitai ir tiksliai perjungti pavarą, beveik nemažinant greičio.

Šoninis slydimas dažnai sukelia avariją

Normaliai važiuojant, padangų protektoriai glaudžiai prisispaudžia prie kelio paviršiaus ir automobilis paklūsta vairuotojo veiksmams. Tuomet padangų sukibimas su keliu yra normalus ir pakankamas.

Stabdant ir važiuojant kreive, padangas veikia papildomos jėgos, kurios stengiasi sustabdyti ratus arba juos nustumti pagal kreivės liestinę. Kai tarp pirktos padangos internetu ir kelio susidaranti trinties jėga mažesnė, negu stabdymo arba išcentrinė jėga, padanga praranda sukibimą su kelio paviršiumi ir juda ją veikiančios jėgos kryptimi.

Patiko? Pasidalink

Pirmieji triračiai elektromobiliai

Amberjė mieste įkurta pirmoji Prancūzijoje lengvųjų elektromobilių gamykla. Ji gamina dvivietį mažą elektromobilį, konstruktorių sukurtą specialiai miesto sąlygoms. Triratis automobilis plastmasiniu kėbulu išvysto iki 50 km/h greiti, nuvažiuoja 70 km. Kasmet jų pagaminama po kelis tūkstančius.

Elektromobilį „Cele 1000″ serijomis gamina italų firma „Deagata“ Milane. Maksimalus elektromobilio greitis 40 km/h, važiavimo nuotolis — 70 km, matmenys — 1950 X 1360 X 1010 mm. Akumuliatoriams įkrauti suvartojama apie 6 kWh elektros energijos. Būdinga italų elektromobilio savybė ta, kad kėbulas, sėdynės, salono apdaila ir daug kitų detalių pagaminta iš polimerų. Be to, armuotas stiklo pluoštu kėbulas tvirtumu nenusileidžia metaliniam. Šio elektromobilio kaina maždaug tokia kaip ir nedidelių keturviečių automobilių.

Pirmasis triratis elektromobilis 1975 m. nuvažiavo nuo japonų kompanijos „Daihatsu kopio“ konvejerio Osakoje. Ši mašina dar nėra tobula, tačiau turi ir daug privalumų. Pavyzdžiui, elektromobilio akumuliatoriai yra pakraunami tiesiog iš elektros tinklo.

Mūsų šalyje elektromobilių kūrimą, tyrimus ir bandymus koordinuoja TSRS Ministrų Tarybos Valstybinis mokslo ir technikos komitetas. Numatyta, kad matematinį elektromobilio modelį kurs Tarybą Sąjungos, akumuliatorius — Bulgarijos, riedmenis — Vengrijos specialistai.

Originalios konstrukcijos elektromobilį jau sukonstravo ir šiuo metu bando Sąjunginis elektrinio transporto mokslinio tyrimo institutas Kaliningrade. Tai lengvas dvivietis elektromobilis, kuriuo ,galima nuvažiuoti 100 km kelią be papildomo akumuliatorių įkrovimo. Maksimalus greitis — 70 km per val. Sukurtas ir krovininis elektromobilis-furgonas, galintis pervežti 500 kg krovinį.

Automobilių transporto mokslinio tyrimo instituto bandomojoje gamykloje Oriole sukonstruotas elektromobilis, pritaikytas važinėti pirmos ir antros kategorijos keliais miestuose ir priemiesčiuose. Elektromobilio maksimalus greitis — 60 km per val., keliamoji galia — 0,5 tonos, matmenys — 4000X 1750` X1900 mm. Jame įrengtas trijų fazių 15 kW kintamosios srovės elektros variklis su trumpai sujungtu rotoriumi. Maitina variklį 6 EM-80 tipo akumuliatorių baterijos, kurių srovės pakanka 80 km kelio.

Reikia tikėtis, kad visos šiandieninės elektromobilių techninės problemos bus sėkmingai išspręstos ir jie taps patogia, neteršiančia oro ir nekeliančia triukšmo įprastine transporto priemone. Su prielaida kad vėliau bus automobiliai superkami Vilniuje ar kituose Lietuvos miestuose.

Prisiminkime, kad jau XVII—XVIII a. ne vienas įžymus mokslininkas ar gabus savamokslis išradėjas bandė kurti savaeigius ekipažus, varomus žmogaus rankų ir kojų raumenų jėga. Šią tuomet daugelį protų jaudinusią idėją kiekvienas savaip buvo įkūniję vokiečiai H. Haučas ir S. Farfleris, prancūzas R, Rešaras, rusai L. Šamšurenkovas ir I. Kulibinas. 1893 metais Čikagos pasaulinėje parodoje paprastos konstrukcijos ekipažą demonstravo P. Čebyševas.

Tačiau netrukus visus pavergė automobilis su vidaus degimo varikliu. Visgi sparti automobilizacija privertė žmones susimąstyti: energetinės krizės pavojus, oro teršimas, triukšmas… Vėl buvo prisiminti pedaliniai ekipažai.

Šaltinis – Elektromobiliai – pasaulio ateitis

Patiko? Pasidalink