Pirmieji triračiai elektromobiliai

Amberjė mieste įkurta pirmoji Prancūzijoje lengvųjų elektromobilių gamykla. Ji gamina dvivietį mažą elektromobilį, konstruktorių sukurtą specialiai miesto sąlygoms. Triratis automobilis plastmasiniu kėbulu išvysto iki 50 km/h greiti, nuvažiuoja 70 km. Kasmet jų pagaminama po kelis tūkstančius.

Elektromobilį „Cele 1000″ serijomis gamina italų firma „Deagata“ Milane. Maksimalus elektromobilio greitis 40 km/h, važiavimo nuotolis — 70 km, matmenys — 1950 X 1360 X 1010 mm. Akumuliatoriams įkrauti suvartojama apie 6 kWh elektros energijos. Būdinga italų elektromobilio savybė ta, kad kėbulas, sėdynės, salono apdaila ir daug kitų detalių pagaminta iš polimerų. Be to, armuotas stiklo pluoštu kėbulas tvirtumu nenusileidžia metaliniam. Šio elektromobilio kaina maždaug tokia kaip ir nedidelių keturviečių automobilių.

Pirmasis triratis elektromobilis 1975 m. nuvažiavo nuo japonų kompanijos „Daihatsu kopio“ konvejerio Osakoje. Ši mašina dar nėra tobula, tačiau turi ir daug privalumų. Pavyzdžiui, elektromobilio akumuliatoriai yra pakraunami tiesiog iš elektros tinklo.

Mūsų šalyje elektromobilių kūrimą, tyrimus ir bandymus koordinuoja TSRS Ministrų Tarybos Valstybinis mokslo ir technikos komitetas. Numatyta, kad matematinį elektromobilio modelį kurs Tarybą Sąjungos, akumuliatorius — Bulgarijos, riedmenis — Vengrijos specialistai.

Originalios konstrukcijos elektromobilį jau sukonstravo ir šiuo metu bando Sąjunginis elektrinio transporto mokslinio tyrimo institutas Kaliningrade. Tai lengvas dvivietis elektromobilis, kuriuo ,galima nuvažiuoti 100 km kelią be papildomo akumuliatorių įkrovimo. Maksimalus greitis — 70 km per val. Sukurtas ir krovininis elektromobilis-furgonas, galintis pervežti 500 kg krovinį.

Automobilių transporto mokslinio tyrimo instituto bandomojoje gamykloje Oriole sukonstruotas elektromobilis, pritaikytas važinėti pirmos ir antros kategorijos keliais miestuose ir priemiesčiuose. Elektromobilio maksimalus greitis — 60 km per val., keliamoji galia — 0,5 tonos, matmenys — 4000X 1750` X1900 mm. Jame įrengtas trijų fazių 15 kW kintamosios srovės elektros variklis su trumpai sujungtu rotoriumi. Maitina variklį 6 EM-80 tipo akumuliatorių baterijos, kurių srovės pakanka 80 km kelio.

Reikia tikėtis, kad visos šiandieninės elektromobilių techninės problemos bus sėkmingai išspręstos ir jie taps patogia, neteršiančia oro ir nekeliančia triukšmo įprastine transporto priemone. Su prielaida kad vėliau bus automobiliai superkami Vilniuje ar kituose Lietuvos miestuose.

Prisiminkime, kad jau XVII—XVIII a. ne vienas įžymus mokslininkas ar gabus savamokslis išradėjas bandė kurti savaeigius ekipažus, varomus žmogaus rankų ir kojų raumenų jėga. Šią tuomet daugelį protų jaudinusią idėją kiekvienas savaip buvo įkūniję vokiečiai H. Haučas ir S. Farfleris, prancūzas R, Rešaras, rusai L. Šamšurenkovas ir I. Kulibinas. 1893 metais Čikagos pasaulinėje parodoje paprastos konstrukcijos ekipažą demonstravo P. Čebyševas.

Tačiau netrukus visus pavergė automobilis su vidaus degimo varikliu. Visgi sparti automobilizacija privertė žmones susimąstyti: energetinės krizės pavojus, oro teršimas, triukšmas… Vėl buvo prisiminti pedaliniai ekipažai.

Šaltinis – Elektromobiliai – pasaulio ateitis

Patiko? Pasidalink