Avarijų prevencija kai kuriose Europos šalyse ir JAV

Dabar dažnai sėkmingai taikoma vadinamoji „šokinė propaganda“. Gyventojai atvirai informuojami apie eismo nelaimes ir skelbiama rūsti tiesa apie jų padarinius. Pavyzdžiui, didelį įspūdi daro įvykio vietose rodomos sudaužytos mašinos, stendai su fotonuotraukomis, trumpametražiai filmai, periodiškai 1aikraščiuose spausdinami statistikos duomenys apie eismo nelaimes ir jų aprašymai.

Rygoje ir kituose miestuose plačiai panaudojus šokinės propagandos metodus, labai sumažėjo eismo nelaimių.

Kai kuriose Europos šalyse ir JAV naudojamas originalus metodas, kai pėstieji agituojami būti atsargesniais. Šio metodo šalininkai mano, kad jumoristiniai plakatai labiau atkreipia dėmesį ir geriau įsimenami, pavyzdžiui: metais šioje sankryžoje jau žuvo dešimt žmonių, neskubėk būti vienuoliktu“ arba „Pėstieji Atsiminkite — geriau septynis kartus apsižvalgyti ir kartą pereiti, negu kartą pereiti ir daugiau jau niekada nesižvalgyti“.

Statistika tvirtina, kad šis metodas yra efektyvus, nors ir sunku čia įvertinti humoro vaidmenį. Tačiau kovoje su traumatizmu visos priemonės geros, jeigu jos nors kiek veda į tikslą.

Nustatyta, kad eismo saugumo, o drauge ir eismo traumatizmo profilaktika labai priklauso nuo gyventojų požiūrio į problemą. Eismo nelaimės liudininkai visada nori padėti nukentėjusiems, tačiau vien tik norėti yra maža, reikia dar ir mokėti. Todėl labai svarbi priemonė, kovojant su traumatizmu ir jo pasekmėmis, yra gyventojų mokymas, kaip teikti pirmąją pagalbą ir kaip padėti sau pačiam, o pirmiausia VAI darbuotojų bei vairuotojų, kurie paprastai į įvykio vietą atvyksta pirmieji mokymas.

Manoma, kad, išsprendus šį uždavinį, galima išsaugoti gyvybę daugiau kaip pusei nukentėjusių eismo nelaimėse. Šis tikslas yra vertas didelį pastangų.

Nukentėjusiųjų eismo nelaimėse traumos daugeliu atvejų yra daug sunkesnės negu gamybinės ir buitinės. tyrimų duomenys patvirtina, kad nukentėjusių gyvybės išsaugojimas priklauso nuo to, kokia

Beje, tiesioginė mirties priežastis yra uždusimas traumas, daugiau kaip 60% žūva įvykio vietoje ir apie patyrusių mirtinas traumas jiems bus suteikta pagalba per pirmąsias 10 min. po eismo nelaimės. Iš vis 8% vežant į gydymo įstaigą ir didelis kraujo nutekėjimas.

Paprastai eismo nelaimės įvyksta toli nuo medicinos įstaigų ir ryšių punktų (telefonų), iš kurių galima iškviesti greitąją pagalbą. Kaip tik ši aplinkybė, taip pat ir tai, kad vairuotojai anksčiau už kitus gali padėti nukentėjusiems nelaimėje, įpareigoja juos mokėti suteikti pirmąją pagalbą, t. y. imtis paprasčiausių neatidėliotinų priemonių gelbstint nukentėjusiųjų gyvybę. Tokią pagalbą turi suteikti asmenys, esantys netoli nuo eismo nelaimės vietos, iki to laiko, kol atvyks medicinos darbuotojai. Visi automobilių ir kitų transporto priemonių vairuotojai, dalyvavę ir nedalyvavę eismo nelaimėje, bet esantys netoli, privalo nedelsdami sustoti ir suteikti pagalbą. Žmogus, nesuteikęs pagalbos asmeniui, kurio gyvybei gresia pavojus, atsako prieš įstatymą.

Labai reta tokių atvejų, kai nukentėjusieji eismo nelaimėje buvo palikti likimo valiai. Tarybinis žmogus visada yra pasiruošęs padėti į bėdą patekusiems, netgi rizikuodamas savo gyvybe. Tačiau pareigos jausmo ir noro būti naudingam gali nepakakti, kad būtų išgelbėta nukentėjusiųjų gyvybė, jeigu nežinomi paprasčiausi pirmosios medicininės pagalbos būdai.

Patiko? Pasidalink

Automobilis nesigėdydamas prisiima ir kuklias kiemsargio pareigas

Automobilis nesigėdydamas prisiima ir kuklias kiemsargio pareigas, nes milžiniškas miesto ūkis (pastatai, gatvės, šaligatviai, skverai, kiemai, vandentiekis, kanalizacija, dujų ūkis, elektros linijos ir kt.) reikalauja nuolatinės rūpestingos priežiūros. Be automobilio žmogus čia kaip be rankų. Taip pat ir automobilių supirkėjai – jai nebūtų automobilių Vilniuje, tai ir jiems nebūtų darbo. Šiuo metu supirkėjai Vilniuje tikrai džiaugiasi, kad jų versliukas sukasi… O kodėl? labai paprastai… žmonės su kiekvienais metais gauna daugiau pajamų, tai ir nori atsinaujinti auto parką savo kieme.

Svarbiausias komunalini automobilių uždavinys

Svarbiausias komunalini automobilių uždavinys — kas darbo jiems netrūksta nei žiemą, nei vasarą. Kad nesutriktų eismas, žiemą nuo gatvių bei šaligatvių valomas sniegas, kurį reikia ir išgabenti. Pavasarį, rudenį prisieina valyti purvą, šluoti gatves, o vasarą — dar ir palaistyti jas. Automobiliai dabar laisto miesto želdinius, aikščių bei skverų vejas, automobiliai surenka atliekas, šiukšles ir išveža jas toli už miesto į sąvartynus…

Daugelis komunalinio ūkio automobilių universalūs: turėdami įvairių įrenginių ir pakabinamų agregatų jie gali atlikti visokiausias operacijas, tačiau yra ir specializuotų mašinų, dirbančių tik tam tikru sezono metu ir tam tikrą darbą.

Iš visų „kiemsargio ant ratų“ dirbamų darbų pats paprasčiausias — palaistyti gatves ir želdinius. Tam naudojamos specialios gatvių laistymo mašinos. Tai cisternos, sumontuotos ant sunkvežimių ZIL-130 ar ZIL-164 važiuoklių cisterna sujungta su siurbliu, tiekiančiu vandenį trims čiaupams. Vairuotojai reguliuoja vandens čiurkšlės stiprumą ir kryptį, nes čiaupus galima pasukti bet kokiu kampu.

Miestų miestuose naudojamos šlavimo-valymo mašinos PY-20 ir PY-53 valo purvą ir šiukšles nuo gatvių grindinio ir nuo palei šaligatvius esančių latakų. Svarbiausias tokių mašinų įrenginys — specialūs automobilio šonuose įmontuoti šepečiai, kurie šluodami gatvę užmeta šiukšles ant cilindrinio šepečio, esančio tarp priekinių ir užpakalinių ratų. Iš čia transporteriu šiukšlės patenka konteinerį.

Pirmoji gatvių šlavimo mašina

Beje, valyti purvui ir šiukšlėms išvežti automobiliai buvo pradėti naudoti vos jiems atsiradus — XX a. pradžioje. Pirmoji gatvių šlavimo mašina, kurios šepečius suko jos pačios variklis, sukonstruota 1909 metais. 1912-1915 m. automobilius „kiemsargius“ gamino „Laf fli“ (Prancūzija), „Nollan—Tangermann“ (Vokietija), „Currier“ (Anglija) ir kt. firmos. Vėliau jau gaminamos tokios šlavimo mašinos, kurios besisukančiais būgnais automatiškai surinkdavo šiukšles nuo cilindrinio šepečio automobilio konteinerį, o šepečiai buvo drėkinami, kad šluodami nesukeltų dulkių.

Žiemą, kada reikia greit nuvalyti eismui kliudantį sniegą, naudojamos tos pačios šlavimo-valymo mašinos, tačiau jos turi plūgo ir šepečio principu veikiantį sniego valytuvą, kuriuo sniegas nustumiamas nuo gatvės, o pati gatvė dar pašluojama.

Žiemą labai praverčia automobilis-sniego krautuvas. Du jo „grėbliai“ užžeria sniegą nuo gatvės ant plataus kastuvo, kuris įsmeigiamas sniego krūvą. Nuo kastuvo sniegas transporterio juosta slenka tiesiai savivarčio automobilio kėbulą. Šiai efektyviai mašinai gaminti panaudojami sunkvežimių GAZ-53, ZIL-130, ZIL-157 agregatai.

O kai mašinų ratų suplūktas sniegas sušąla i vientisą luitą, kai jo nebeįstengia įveikti nei kastuvas, nei šepečiai, galingų sunkvežimių GAZ-64, ZIL-157, MAZ-500 priekyje įrengiamas specialus agregatas — freza, kuri suraižo kietai susigulėjusį sniegą arba ledą lieka tik nuvalyti jį nuo gatvių ir išvežti.

Be šių mašinų žiemą miestuose dar dirba smėlio barstytuvai, pavyzdžiui, universalūs PR-53, sumontuoti ant sunkvežimio GAZ-53 važiuoklės.

Automobiliai šaligatviams valyti

Taip pat yra specialių žiemą ir vasarą naudojamų automobilių šaligatviams valyti, kurie turi lengvųjų automobilių važiuoklę ir agregatus. Pavyzdžiui, tarybinė šaligatvių valymo mašina TUM-9 gaminama iš „Moskvičiaus“ agregatų, o T-30 panaudota daug „Zaporožiečio“ agregatų.

Elektros šviestuvų remontui, tramvajaus ar troleibuso kontaktinių priežiūrai, miesto apipavidalinimui bei papuošimui naudojamasi savaeigėmis platformomis su hidrauliniais keltuvais.

Ekonomistų paskaičiuota, kad šiukšlių išvežimas iš miestų kainuoja gana brangiai. O sąvartynai kasmet vis labiau tolsta nuo miestų (dabar iki jų reikia važiuoti jau vidutiniškai 40-50 kilometrų).

Turime specialių automobilių, kurie išveža šiukšles konteineriuose. Tai higieniškos, patogios ir be rankų darbo visiškai išsiverčiančios mašinos. Tokia yra, pavyzdžiui, šiukšliavežė KMM-2, sumontuota ant automobilio GAZ-51 šasi ir galinti vežti šešis didelius konteinerius. Mūsų miestuose taip pat naudojamasi šiukšliavežėmis su uždarais metaliniais kėbulais (93-M ir 53-M).

Taigi automobiliai, apie kuriuos čia trumpai papasakota, atlieka būtiną miestų tvarkymo bei švaros darbų ciklą. Be jų šiandien jau nebegali išsiversti joks miestas ar stambesnė gyvenvietė.

Komunalines mašinas gamina daugelis turinčių savo automobilių pramonę. Tarybų Sąjungoje kasmet gaminama tūkstančiai šiems darbams skirtų mašinų.

Kolegos teikia automobilių supirkimas Šiauliuose paslaugas.

Patiko? Pasidalink